Question

Laba diena,
Noriu paprašyti Jūsų pagalbos. Šiuo metu man 27m. susidūriau su didele problema - mirtimi. Nežinau ką daryti nes beveik kiekviename žingsnyje susiduria su ta mintimi ir tai labai apsunkina man gyvenima. Nesinori nieko daryti, dirbti, mokytis, keliauti (kas yra mano hobis ir teikia didelį džiaugsmą ir malonumą). Bijau, kad tevai jau sensta, baisu net pagalvoti, tas pats ir apie žmoną, kad vieną dieną jos gali ir nebebūti. Tas pats ir man pačiam. Nežinau kas laukia, kaip ten viskas atrodo. Viena diena ims ir viskas išnyks, nebematysiu šeimos, kaip auga vaikai, anukai ir t.t. bus šaltis, tamsa, tyla. Sakoma, kad amžini namai, bet prieš gimstant gi nieko nebuvo visiškai, nieko nejaučiau, negirdėjau tiesiogine prasme manęs nebuvo, o kaip  su mirtimi ? Irgi tas pats, vieną diena dingsime nuo iš gyvenimo ir viskas, turiu kelis pažįstamus kuriuos buvo ištikus klinikinė mirtis, klausiau pas juos, atsakymas buvo toks  - jokio pojučio visiškai nieko, tai taip išeina, kad jokio gyvenimo nėra kitoje pusėje ?. Nežinau, ar supratote ką parašiau ir ko noriu paklausti. Tačiau aš nereikalauju atsakymo konkretaus, gal patarimo kaip susiimti, gal kur kreiptis, o gal kada galima būtų susitikti ?

Answer 1

Pirma, į ką turėtumėte surasti atsakymą, tai ar tos mintys nėra natūralios depresijos forma. Jei pasitvirtintų, reikėtų kreiptis atitinkamos pagalbos į psichologus ir dvasininkus. Tikėjimas skelbia amžinai gyvą Dievą, kuriame gyvena visi. Mirusieji mus mato ir užtaria, o mes į juos galime kreiptis pagalbos. Kai patys numirsime, Dievo šviesoje su jais galėsime bendrauti tiesiogiai. Todėl svarbu išlikti Dievo šviesoje, gyvai praktikuojant tikėjimą. Nuo baimingų minčių saugo taip pat ir maldos už mirusiuosius bei maldos į šventuosius.