pilnas pritarimas nuodėmei

Paklausė Tomas Vasario 2 Tema: Nuodėmė
Pastaruoju metu, gilindamasis į tikėjimo dalykus, suabejojau, ar teisingai suprantu nuodėmei padaryti būtiną sąlygą ,,pilnas savo veiksmų pažinimas ir pilnas valios pritarimas''. Gal galite paprastai paaiškinti, ar  tikinčiajam nederamas elgesys, mintys ar žodžiai visada skaitosi kaip nuodėmė? Aš dažnai padarau ar pasakau ką nors, ko visai nenoriu, nes tai įvyksta spontaniškai, ir tikrai tai man nesuteikia pasitenkinimo. pvz.: kalbėdamas su žmonėmis  pagražinu kokią detalę, ir tik po to susigriebiu, kad kai ką prikūriau, pamelavau. Impulsyviai supykstu ant mane įskaudinusio žmogaus ir  mintyse jį visaip kaip išplūstu, nors nuo piktų žodžių susilaikau. Arba nešvankiai mąstau ar žvilgsnis sustoja prie nešvankių nuotraukų, nors to visai nenoriu ir iš esmės man tie vaizdai šlykštūs. Man atrodo, kad yra skirtumas, kai suplanuoji ką nors pameluoti tikslingai; sąmoningai išprovokuoji ir skatini konfliktą; su malonumu žiūri nešvankybes, masturbuojiesi ir t.t., ir kai nusidedi neplanuotai,  veikiamas nuo tavęs nepriklausančių aplinkybių (kitų žmonių nemalonaus elgesio, neseniai matytų vaizdų ar sapnuotų sapnų, baimės, streso, t.t.)? Atsiprašau, jeigu klystu.
Užduoti Klausimą

Temos


...