Question

Garbė Jėzui Kristui,

Skaičiau atsakymus į lankytojų klausimus ir radau kunigo Arūno pasisakymą apie bendravimą su skirtingų tikėjimų žmonėmis: "Jei bendraujama su žmogumi, tai jo religija neturėtų būti kliūtis bendravimui ar ginčo objektas." O kaip dėl santuokos su kito tikėjimo žmogumi? Esu skaičiusi, kad tai leidžiama, tačiau nepatariama dėl to, kaip vėliau auklėti vaikus ir t.t. Taip savaime jau gaunasi bent jau man, kad dėl buvimo pora jau atmetu tuos, kurie nėra katalikai? Ar darau teisingai? Ir šiaip kaip reikėtų elgtis?

Ačiū, lauksiu atsakymo,
Sudiev,
Viktorija

Answer 1

Per amžius amen, Viktorija

Sakai skaitei atsakymą "kaip bendrauti su kitatikiais". tik stebūklas didis - nuo bendravimo nuėjome prie santuokos:))

tai pabandysiu atsakyti:))  Pats bendravimas su kitatikiais nevisada lengvas, kartais ir neįmanomas, bet kartais negalime jo išvengti: darbe mokykloje ar gatvėje. Žmogus nepažinęs savo kalbos, kultūros, tikėjimo, negalės priimti ir skirtingo tikėjimo, spalvos žmogaus. Todėl tik labai subrendę žmonės pajėgūs neprarasdami savęs būti atvirais kitiems.

Kaip suprantu, ieškai poros ir sąmoningai nori apriboti savo paieškas, kad būtum laiminga. Elgiesi išmintingai.  Kad būtum dar didesnė šaunuolytė, duosiu peno pamąstymui.

Aš manau, kad meilė, kaip ir santuoka dviejų žmonių apsisprendimo dalykas. Todėl ieškok, neieškojęs:)) nesiduoda pagaunama. Bet kai išmokstame kitus priimti nevertinant, nesirankiojant, taip kaip mus priima dangiškas Tėvas, kai kiti pastebi save mūsu meilingame žvilgsnyje, tada manau ir gimsta apsisprendimai dėl meilės ir buvimo kartu.

 

Tad pagrindinis klausymas, kaip išmokti mylėti:))

Su Naujais pravoslavų metais, visai tinka sveikint kitatikių tema:))