Question

Garbė Jėzui Kristui.

Kunigas, aukodamas šv. Mišias, visada priima Kristaus Kūną ir Kraują. Ar tai reiškia, kad jis visada privalo būti malonės būsenoje? O jeigu prieš pat šv. Mišias nusidėjo mirtina nuodėme?
Suprantu, kad ir pasauliečiai turėtų visada būti malonės būsenoje, kad galėtų priimti šv. Komuniją, tačiau realybėje būna, kad Komunijos nesiryžtama eiti dėl savo nuodėmių. Kunigas juk turbūt negali apsiriboti tik palaiminimo prašymu iš Viešpaties ir nepriimti Komunijos aukojamų mišių eigoje.

Ir dar, Kunigas priimdamas Komuniją sako: "Kristaus kūnas tesaugo mane amžinajam gyvenimui. Kristaus Kraujas tesaugo mane amžinajam gyvenimui." Ar ir pasauliečiai turėtų/galėtų taip sakyti? Juk yra įspėjimas, kad nevertai priimančiam šv. Komuniją ji gali užtrauktį pražūtį, o mes, silpni žmonės, niekada nebūsime jos verti...

Dėkoju.

Answer 1

Kiekvienas tikintysis,ne vien kunigai,turi visada būti malonės būklėje, t.y. neturėti sunkių nuodėmių. Lengvos nuodėmės atleidžiamos atgailos aktu su pasiryžimu nenusidėti, todėl su lengvomis nuodėmėmis atėję į šv. Mišias, jų pradžioje atgailos aktu gauna atleidimą ir visai neturi nuodėmių. Jeigu kas turi sunkią nuodėmę, ji atleidžiama, nuoširdžiu gailesčiu, atsiprašymu ir pasiryžimu esant pirmajai galimybei atlikti sakramentinę išpažintį. Jei atsitikus pirmajai galimybei išpažintis neatliekama, nuodėmė "atgyja".

"Vertas priimti šv. Komuniją" yra labai apibendrintas posakis, kadangi žmogus iš viso niekada nėra vertas Dievo. Kiekvienas sakramentas ir sakramentinė malonė yra Dievo dovana, vedanti žmogų Jo link, todėl sakramentais naudojamės būtent todėl, kad esame neverti, o norime būti vertesni.