Kaip manote, ar Lietuvos LGBT katalikai gerai jaučiasi mūsų katalikų bendruomenėje, ypač mažesniuose miesteliuose, kaimuose? Ar užtikrinama jų sielovada, o gal tokie žmonės susiduria su abejingumu, atvira homofobija ir tai verčia juos atsiriboti nuo Bažnyčios? Ypač jaunus žmones?
Ar LGBT katalikai apskritai turi vietą Bažnyčioje, gali būti jos dalimi?
(Šiuo klausimu nėra kvestionuojamas homoseksualumo priskyrimas nuodėmei iš Bažnyčios perspektyvos. Juk nuodėmė yra ir ikivedybiniai santykiai, kontracepcija, nedoros mintys, tačiau šias nuodėmes atliekantys tikintieji vis tiek gali tikėtis Dievo meilės ir sielovados.)