Kiek krikščioniui gali būti priimtinos kitos (arba kitų) religijų atstovų mintys?
{Klausimas kilo perskaičius Jurgos Ivanauskaitės, kuri pati buvo gan stipriai linkusi į budizmą, "Pakalnučių metus": "Man rodos, jei myli žmogų, myli jame visą pasaulį, visus žmones. Nežinau, ar gali tikra meilė sukelti pykčio ar nevilties protrūkius, net jei ji būtų be atsako. Jei meilė daro tave svetimą visam pasauliui, jei tolina mus nuo žmonių, vadinasi, tu, nors ir susijusi su manimi, manęs nemyli. Tu myli kažką savyje, tačiau ne mane. Svarbu net ne meilės objektas, o jos ypatinga kokybė". tai taip... krikščioniška?}