Esu 32metu moteris,turiu dukra,kurios neauginu pati jai 12metu,jau 3metai,kaip jos neauginu,todel daug meldziuosi uz ja,meldziuosi uz tai,kad ja palikau ir nesirupinu ja,kad dievas man atleistu uz mano klaidas,ar galima istoti i vienuolyna vien del to,kad noriu begalo daug melstis dievui?