Anksciau kai pamatydavau zmogeli ieskanti maisto konteineriuose net sirdi uzspausdavo, gaila labai budavo,dabar kazkodel to jausmo nebera, tiesiog pamatau artima jieskancio maisto konteineriuose, nuperku jam pavalgyt ir viskas.Darau tai kaip ,kad buciau darbe atlikes darba.Nezinau kodel, bet labai daznai pradejau galvot apie tai, padet norisi visalaik tik aisku, kad butu galimybiu.aciu.SUDIEV.