Garbė Jėzui Kristui. Tarkime, krikštytas žmogus praranda tikėjimą ir tampa ateistu, netiki net Dievo egzistavimu. Jis to neskelbia visam pasauliui, bet jo pažįstami, be abejo, išgirsta iš jo apie tai. Vėliau jis vėl atranda tikėjimą. Jei nėra kokių lengvinančių aplinkybių, tas tikėjimo atmetimas būtų sunki nuodėmė. Bet noriu paklausti, ar tai gali būti traktuojama kaip nuodėmė, užtraukianti ekskomuniką latae sententiae (kaip abortas), ir kaip nuodėmė, dėl kurios reikia vyskupo įsikišimo, kad tokio žmogaus išpažintis įvyktų iki galo.