Question

Buvau pakrikštyta 19 metų. Jei gerai suprantu, krikštu nuplaunamos visos iki jo padarytos nuodėmės. Kadangi iki 28 metų kentėjau nuo menkavertiškumo komplekso, neturėjau jokio emocinio ryšio su priešinga lytimi, buvau priklausoma nuo masturbacijos. Net gyvendama sakramentinį gyvenimą nesugebėjau to atsisakyti. Vėliau sutikau savo vyrą, susituokėme, išpažinau visas nuodėmes, atsikračiau minėtos ydos, abu esame tikintys, praktikuojantys. Tačiau per pastaruosius metus mus ištiko tiek žiaurių išbandymų, kad sunku suvokti... Ėjom išpažinties taip dažnai, kad kunigas apkaltino smulkmeniškumu ir skrupulais ir vis kartojo, kad Dievas nebaudžia. Išbandymai nesitraukia, jie susiję su mūsų vaikais, todėl man baisu. Savo lytiškumo nuodėmes tikrai esu išpažinusi, tačiau kai kurias be detalių, tos detalės nesusijusios su kitu žmogumi... Ar turėčiau iš naujo išpažinti patikslindama detales? Man skaudu tai prisiminti, o skaičiau, kad ir kunigui tai nėra labai sveika... Bet gal piktasis per tą "spragą" pakliūna į mūsų gyvenimą ir kenkia mūsų vaikams? Patarkite.

Answer 1

Nuodėmės patikslinti nereikia. Esate viską išpažinusi ir kunigas davė išrišimą.
Dėl išbandymų natūralu, kad bijote, nes tai susiję su jūsų vaikais. Šiaip suprantu, kad ši erdvė negali būti vieta, kur galėtumėte atvirai pasidalinti, kodėl bandymus per vaikus bandote sieti su praeityje darytomis lytiškumo nuodėmėmis. Jei neturite atsakymo ar kažkokių sąsajų, tai ir neieškokite tų sąsajų. Bandymus priimkite kaip Dievo planą jums. Linkiu ypatingai išgyventi Dievo artumą šiuo metu. Tiesiog, kad Jis yra su Jumis.