Question

Tai toks įžūlus klausimas, bet jis iškilo, diskutuojant su laisvamaniu.
 Šventojo Rašto Pradžios knygoje aiškiai užsiminta, kad Dievas, kurdamas pasaulį, savo kūryboje matė gėrį („[...] Dievas matė, kad tai gera [...]"), o kokie dar įtikinami argumentai gali paliudyti, kad Dievas iš tiesų yra tobulas, ir viskas, ką jis sukuria, yra neklaidinga.
 Vien mūsų Stebimojoje visatoje (Metagalaktikoje) yra apie 2 trilijonus galaktikų, kurių kiekvienos sudėtyje gali būti šimtai milijardų žvaigždžių, o tos žvaigždės savo sistemose dar gali turėti po keletą planetų. Pagal tikimybių teoriją neatmestina, kad tokioje galybėje planetų mąstančios būtybės turėtų egzistuoti ne tik pas mus. Be to kosmosas neapsiriboja vien mūsų Metagalaktika, kurios skersmuo - apytikriai 93 milijardai šviesmečių (vienas šviesmetis - maždaug 9,5 trilijonų kilometrų) ir, galbūt, neapsiriboja vien mums regimąja trimate erdve.
 Kadangi tų pasaulių tiek daug, tai gal ne visi jų sukurti be klaidų? Gal mūsų trimatė materialioji visata kartais gali būti brokas tarp kitų visatų? O gal ir mes patys - brokas, palyginus su kitomis protingomis gyvybėmis kosmose?
 Kur pasakyta, kad Dievas niekada neklysta? Ar visų priežasčių racionalus tikrovės pagrindas turi būti tobulas?

Answer 1

Dievas ne toks kaip žmogus, jis nesigiria. Ir bet koks noras sužinoti, kur parašyta, kad Dievas neklysta ir yra tobulas kyla iš mūsų noro tokiais būti ir iš suvokimo, kad tokie nesame. Jeigu Dievas elgtųsi pagal mūsų pavyzdį, mūsų išviso nebūtų.

Vytautai, ir vis tik suvokdamas save kaip netobulą asmenį, galite viešai pasakyti: AŠ ESU DIEVO BROKAS?