Garbė Jėzui Kristui. Mano klausimas bus labai išplėstas, bet struktūriškas, todėl, tikiuosi, neapsunkins atsakymo. Turiu keletą klausimų apie maldas kasdienybės rutinoje...
1. Ar galima trumpinti poterius (pvz. sukalbant tik Tėve mūsų, Sveika Marija ir Garbė dievui Tėvui) kuomet jaučiuosi pavargusi ar skubanti?
2. Kaip elgtis kuomet vienas iš artimųjų klauso per Marijos radiją šv.Mišių, o aš tuo metu toje pačioje patalpoje (virtuvėje) gaminu pietus. t.y. ar reikia įsijausti ir atlikinėti ar prisitaikyti prie skambančių apeigų ir jų ritmo (pvz. atsakinėti kunigui kartu su bendruomene, žegnotis, linkėti ramybės ir pan.), jeigu aš tuo metu įsijautusi skubu nuskusti morkas ar bulves, mesti į puodą mėsą(čia be ironijos ir faktai tikri) ar galima nepaisyti ir atlikti savo darbus?
3. Kaip, bendrai, elgtis klausant ir/ar stebint šv. Mišias per radiją ir / ar televiziją - ar taip pat klauptis, žegnotis, atsakinėti kaip atlieka ten esanti bendruomenė, o gal yra kokių išlygų?
4. Ar galima melstis atliekant kokius nors buities darbus (pvz. lyginant drabužius ar laistant daržą) kuomet jie dėl tam tikrų aplinkybių yra neatidėliotini. Realus pavyzdys iš mano gyvenimo (ausinėmis klausiau per Marijos radiją ir kalbėjau Dievo gailestingumo vainikėlį ravėdama daržą). Ar būtinai reikia rasti laiko tylai ir susikaupimui?
5. Ar malda už mirusįjį gali būti sutrumpinta iki "Amžiną atilsį..." maldos, ar būtinai reikia kalbėti pilną "Viešpaties angelą"? Beje, kuo skiriasi šie du maldos už mirusįjį variantai?
dėkui. pagarbiai...
