Atgaila specifine krikščioniška prasme žymi teisingą, Dievo žmogui dovanotą nuostatą ir elgseną nuodėmės atžvilgiu. Atgaila gali būti dvejopa: nusigręžimas nuo nuodėmės ir veiklus atsigręžimas į tai, ko nori Dievas. Atgaila yra Dievo dovana ir atleidimo, kurio negalima pelnyti žmogaus darbais, sąlyga. Atgaila nėra tai, kas trunka ilgai save vis dar kaltinant, nors, kaip pati rašote iš išpažintį atliejate, gaunate išrišimą. Ar Jums čia kažkas neaišku? Išpažinote nuodėmes, gavote jų atleidimą, o dabar maldoje gaunate kvietimą, kad reikia atgailauti. Kas leidžia manyti, kad tai iš Dievo? Vengti reikia klaidingo įsivaizdavimo, kad Dievą paskatina atleisti asketinės pastangos, neva įmanoma savo ar svetimo nuodėmes "permaldauti" aukojimu, neva džiaugsmo, malonumo ir mėgavimosi atsisakymas, žmogiško jausmingumo užgniaužimas yra vertybė savaime ar didinąs vertę Dievo akyse.
Neramus ir bandymais paženklintas gyvenimas, gali būti darytų nuodėmių pasėkmė. Juk bet kokia užgijusi žaizda palieka randą. Praktikuokite išpažintį, sekmadienio šventimą, maldą, gailestingumo darbus, reikalui esant liudykite, ką padaro žmogui nuodėmingas gyvenimas. Jūs jau turite patirtį, koks gyvenimas kai apsisprendžiama už nuodėmę, ką reiškia, kai gyvenama, pagal Dievo valią. Negniuždykite savęs. Jūs nebuvote mažiau mylima, kai gyvenote nuodėmingai.