Atsakymas, sakyčiau, labai diplomatiškas :))
Dar kartą klausti, manau, būtų nei protinga, nei etiška :)
Į šį klausimą atsakė vienas iš šiandieną šviesiausių bei išmintingiausių pasaulyje žmonių - Dalai Lama:
"- Be jokios abejonės, svarbesnis yra sekuliarus dvasingumas!"
Vis mąsčiau kaip tai paaiškinti(?)
Sekuliarus dvasingumas kyla natūraliai, iš žmogaus vidaus, iš pačio žmogiškumo; sekuliarus dvasingumas yra visiškai laisvas ir susijęs su humanistinėmis vertybėmis - meile, kantrybe, atleidimu, užuojauta, atsakomybe bei rūpesčiu kitais.
O religinis dvasingumas yra sisteminis ir nelaisvas - visada apribotas taisyklėmis bei įvairiais nurodymais bei įsakymais.
Taip, kaip žmogus turi būti dvasingu, taip žuvis turi būti vandenyje; tik jei kalbėti apie religinį dvasingumą - žuvis vandenyje plaukios akvariume, o jei kalbėti apie sekuliarų dvasingumą - žuvis plaukios vandenyne.
Štai ir visas skirtumas paprastai ir aiškiai, ir... vaizdžiai :)
Ar sutinkate? :)