Kai buvau seminarijos pirmame kurse, buvau benusprendžiąs gerai pamokinti savo gimtosios parapijos kleboną, kad jis negerai aukoja Mišias ir netobulai elgiasi kitose apeigose. Labai esu dėkingas tuomet vienam dėstytojui, kuris kaip nujausdamas perspėjo mus pirmakursius, kad neįsijaustume į kunigo vaidmenį, nes dar neaišku ar juo tapsime.
Labai linkiu kad atsirastų koks nors jums dėstanti gydytojas, kuris duotų išmintingą patarimą nediagnozuoti ligų, dėl kurių galite skaudžiai klysti.
Jūs klausinėjate kitų nuomonės, o visiškai nesikalbate su savo klebonu ir dar nustatinėjate diagnozes. Būkite išmintingas ir neįsijauskite į gydytojo vaidmenį. Linkiu nuoširdaus ir vaisingo pokalbio su klebonu. Kaip jis išvis gali būti malonus, jei jūs prieš jį nusistatę. O gal klystu??? Bet kokiu atveju tiek jam, klebonui, tiek jums jo naujai bendruomenei nėra lengva. Tikiu kad ateis susikalbėjimas jei kalbėsitės ir klausysitės.
Autizmo ir kitų sindromų diagnozavimą palikite gydytojams.