Iš kunigo komentarų supratau, kad yra nuodėmė, kai būdamas krikšto tėvu neatlieki savo pareigų, t.y. nedalyvauji ugdant, vedant vaiką tikėjimo keliu. Krikšto mama tapau paprašyta artimųjų, tačiau su krikšto vaiku ir jo tėvais nelabai turėjau ir dabar neturiu jokio ryšio. Kaip elgtis? Ar tai nuodėmė? Ar tokią nuodėmę reikia išpažinti? Nuoširdus ačiū už atsakymą.