Question

Garbė Jėzui Kristui. Aš esu netoli dvidešimties, dažnai galvoju apie savo tolimesnį gyvenimą, pasirinkimus. Pilnai nežinau ar kunigo pašaukimas man (kaip ir bet koks kitas dalykas), tačiau įdomu sužinoti ar asmuo su ,,neaiškia" seksualine orientacija gali stoti į vienuolyną, kun. seminariją ir pan.?
Rašiau ,,neaiškia", nes man dėl savo seksualinės būsenos yra gėda ir man apie tai yra nemalonu kalbėt (niekada niekam apie tai nekalbu ir nekalbėjau, išskyrus per išpažintį), o ir todėl, nes labai myliu Dievą, visada buvau katalikas, arti pilnametystės naujai visiškai atsiverčiau į tikėjimą ir tapau pilnai praktikuojantis katalikas, o geidulingos mintys savęs patenkinimui nuo to atsivertimo kuo toliau, tuo labiau tolsta. Nors ir daugelis šiais laikais galvotų, kad man nereiktų gėdytis savo orientacijos, tačiau man tai nenatūralu, aš nesijaučiu gerai..Nesijaučiu gerai, kad galbūt niekada negalėsiu vesti žmonos, turėti vaikų, parodyti juos savo seneliams, tėvams, todėl su celibato mintimis jau esu susitaikęs, bent tam laikotarpy, kol dar savęs ieškosiu šitoje sferoje.

Iš anksto dėkoju už jūsų brangų laiką.

Answer 1

Pirmiausia Jūsų "neaiški" seksualinė būsena nėra visas jūsų gyvenimas. Jausmų ir lytiškumo sritis labai svarbi, bet tai nėra vien tik tai, kas pasakytina apie žmogų.

Dėl kunigystės pašaukimo visada yra geriausiai kalbėtis su kunigu gyvai.

Dėl lytiškumo, jaučiu, jog mintyje turite homoseksualumą. Paskaitykite vieną Tikėjimo mokslo kongregacijos laišką vyskupams dėl homoseksualių asmenų pastoracijos.

http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_dokumentai/homosexualitatis-problema.html

Ir Gintauto Vaitoškos straipsnį.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-03-19-gintautas-vaitoska-ka-baznycia-sako-apie-homoseksualuma/115306