Question

Sveiki.

Myliu vyrą, kuris išsiskyrė ir turi vaiką. Jis rūpinasi savo dukrą, myli ją. Su savo buvusia žmona išsiskyrė dėl to, kad ji buvo jam neištikima. Pirma išdavystę jai atleido, bet jos elgesys nepasikeite, jis norejo išgelbėti santuoka, bet galiausiai neištverė.
Dabar labai išgyvenu nes ištikrųjų pamylau šį vyrą, esu įsitikinusi, kad jis mane myli, mus sieja ypatingas rysšys, tačiau esu giliai tikinti Dievu ir nenoriu gyventi su nuodėme. Santuoka bažnyčioje turi man didžiulę reikšmę, bet jeigu tai neįmanoma. Esu pasimetusi, patarkite ar aš kaip krikščionė turiu atsisakyti šių santykių, nepaisant to, kad nuoširdžiai myliu žmogų? Nors prisimenu šv. Augustino žodžius: ,, Mylėk ir daryk ką nori". žodžiu pasimečiau ir norėčiau kunigo pagalbos.
Būčiau labai dėkinga, jeigu atsakytumėte į mano laišką.

Answer 1

Sveiki, labai sudetinga Jusu situacija, tik reiktu nepamirsti, kad krikščioniško gyvenimo pagrindas yra TIESA, kuri padaro mus laisvus. Del to Santuokos sakramentas ir yra ne kiekvienam, Paulius rašo: Aš tai sakau žvelgdamas i Kristų ir Bažnyčią. Jei vienas iš sutuoktinių yra neištikimas, kitas vistiek neturi teisės būti neištikimas. Būti krikščioniu visad kainuoja o kartais ir labai daug. Galiausiai vyriškis turi galimybę kreiptis i Bažnytinį teismą, gal santuoka bus paskelbta negaliojančia. Mum tokie kompromisai kyla dėl to kad jaučiamės Dievo mylimi, o jo nenorim mylėt, o kas tobulai myli Dieva, tas laikosi Jo įsakymų. Gerai, kad čia rašot, klausiat, bet manau 100 kartų būtų naudingiau Jums susirasti dvasios tėvą ir pakalbėti apie tai susitikus, nes kiek mes besusirašinėtume visada liks šimtai klaustukų, ypač kai tokia jautri tema ir situacija.