Question

GJK. Maldoje sakome "ir atleisk mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkui". Bet Dievas tai mums atleidžia tik tuomet kai mes gailimės ir pasižadam nebenusidėti. Kaip man atleisti žmogui su kuriuo gyvenu ir kuris nuolat skaudina ir dėl to nesigaili ir nesiruošia keistis? Jau atrodo visas jėgas sukaupus atleidžiu ir žiūrėk vėl smarkiai įskaudina. Negi žmogus šiojw viwtoje turi būti stipresnis už Dievą, kuris atleidžia tik tiems kurie atgailauja? Iš kur tokių galių gauti?

Answer 1

Atleildimas nebūtinai yra blogio užmiršimas ir skausmo nejautimas, šitie dalykai laisvai gali pasilikti ir dažniausiai pasilieka, bet atleidimui pakanka, kad sąmoningai nedarai, netrokšti ir nelinki blogio savo skriaudikui. Jūsų atveju galima būtų prisiminti ir pasvarstyti daugelį pamokymų apie tai, kad Dievo žmogui reikia trauktis iš blogų žmonių, nusidėjėlių bendrijos.