Tomai puiku, kad klausi ir nedarai staigių sprendimų.
Kol esi nepilnametis turi klausyti tėvų, bet ir tėvai turėtų argumentuoti savo "draudimus". Tėvai bet kuriuo atveju nori tau tik gero. Šv.Raštas kalbą daug tavo klausimu: "gerbk savo tėvą ir motiną", "jūs vaikai klausykite savo tėvų", "jūs tėvai neerzinkite savo vaikų" ir t.t."
Bet tai nereiškia, kad esi jų nuosavybė, kaip koks daiktas. Turi pats budėti, kad ne tik tu, bet ir tėvai "neperlenktų lazdos". Viena iš pataloginių priklausomybių rūšių yra tėvų nesveiko prisirišimo prie vaiko ir atvirkščiai atvejai. Tada turėtum kreiptis pas psicologus ar net psichiatrus.
Gali vadovautis krikščioniškais principais: "nugalėk blogį gerumu!", daugiau melskis ir laimink savo tėvus. Matysi situacija ims keistis akivaizdžiai. Dievą mylintiems viskas išeina į gerą!
Sėkmės tau Broli!