Liūdna ne vien dėl skyrybų, bet ir dėl kiekvienos nuodėmės, kurias daro krikščionys ir nekrikščionys. Apibendrindama visą Šventąjį Raštą ir Tradiciją vienareikšmiškai skelbia, kad skyrybos yra nuodėmė, o gyventi krikščioniui be sakramentinės santuokos taip pat sunki nuodėmė. Būtų klaidinga ieškoti pasisakymų, tarsi išteisinančių iš nuodėmės: ją tenka pripažinti ir dėl jos gailėtis. Ne nuodėmė užkerta kelią į išganymą, o jos pateisinimas ir prisirišimas. Nuodėmės visada gali būti atleistos, be to, santuoka, nors viena svarbiausių žmogaus gyvenimo dalių,dar nėra visas jo gyvenimas, todėl būnant silpnu vienu požiūriu, galima būti stipriu ir nuoširdžiu daugelyje kitų sričių. Net ir nesant galimybės gyventi krikščioniškoje santuokoje, įmanoma gyventi krikščioniškai visose kitose srityse, todėl tikrai nėra pagrindo galvoti apie amžiną pasmerkimą ir pragarą.