Question

Sveiki,
katalikų tikėjime didelis dėmesys skiriamas žmogaus nuodėmingumui, t.y. atliekama išpažintis, vykdomi nuodėmių atleidimo aktai, per mišias kartojama "pripažįstu, kad nusidėjau mintimis, žodžiais ir darbais", nepaisant to, kad tuo metu ne visi žmonės jaučia tam tikrą kaltę. Mano klausimas (-ai) toks: ar nemanote, kad toks nusidėjėlio vaidmuo, priskiriamas žmogui, jį menkina?

Iš kitų kultūrų žinoma, kad mantros, t.y. dažnai kartojamos frazės programuoja žmogaus organizmą, taigi ar tokia frazė kaip "esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas" nedaro neigiamos įtakos žmogui, priversdama žmogų jaustis didžiausiu nusidėjėliu, nors jis toks nėra?

Gal galėtumėt pakomentuoti, kaip yra kituose tikėjimuose? Juk tas žmogaus nuodėmių pabrėžimas ne visur vienodas? Neteko girdėti, kad baltų tikėjime būtų kokie nors taisyklės dėl nuodėmių išpirkimo kaip katalikų tikėjime? O gal yra kas nors panašaus?

Answer 1

Cia atsakymas turetu buti visa paskaita. Daug dalyku galima butu suvesti i zmogaus nuosirduma. Kiek nuosirdziai jis tai daro ir tiki. Krikscionys tiki, kad mes esame nusidejeliai, bet esame isganyti atpirkti ir mums yra atleidziama. Jei neprisipazisti, kad esi nusidejelis tai tau ir nera ko atleisti vadinas tavo gyvenimas nesikeicia. Krikscionis patyres atleidima yra laisvas zmogus ir yra dziaugsmo zmogus, nes Jezus mane atpirko ir atleido.

Pagoniu religijose atleidimas yra perkamas uz aukas. Zmones zino kad yra nusidejeliai ir bijo dievu. Todel jiems nesa auka, kad nebaustu. TAip jie "apsvaigina" dievus.

Rekomenduoju paskaityti laiska Romieciams apei zmogaus nuodeminguma: http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Rom_1

ir laiska Hebrajams apie Kristaus auka ir atpirkima: http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Žyd_1