Dievas žmonėms kalba, parafrazuojant apaštalą, daugelį kartų ir įvairiausiais būdais. Todėl tai gali būti per įvairius įkvėpimus, nušvitimus, žmones, daiktus, sapnus, o svarbiausia - per šv. Bažnyčią, kuri įra pirminių šailtinių - Šventojo Rašto ir Tradicijos - saugotoja ir aiškintoja. Žinoma, tuos pirminius šaltinius gali tyrinėti ir kiekvienas tikintysis, ieškodamas pamokymo ir įkvėpimo. Labai svarbu tai, kad Dievas tik ypatingais atvejais tiesiogiai nurodo, ką žmogus turėtų daryti konkrečiomis aplinkybėmis, o paprastai jis tiesiog kviečia savo atsakomybe ir kūrybiškumu elgtis taip, kad būtų kuriamas gėris. Tuos "tiesioginius Dievo valios ženklus" paprastai būna sunku atskirti. Todėl "konkretus kelio parodymas" yra tik reta išimtis. Praktiškai tenka stengtis geriau pažinti Dievą, kad žinotum, kas jam patinka ir pačiam prisiimti atsakomybę už gyvenimo pasirinkimus.