Question

Laba diena,
Istorija maždaug tokia, iki kokių 14 metų ganėtinai dažnai lankydavausi bažnyčioje, dalyvavau įvairiuose renginiuose krikščionišiam jaunimui, bet pradėjau suprasti savo orientaciją ir bažnykios požiūrį į  homoseksualumą, todėl atsirado gan didelis  vidinis susipriešinimas ir nutolau nuo bažnyčios, vengiau pasakoti kad apie tai kaip tikėjau, visad jaučiau lyg nuoskaudą Dievui kad padarė mane "mažiau žmogumi" bei tarsi pasibjaurėjimą  savimi dėl to kokia esu.
Praėjo nemažai laiko kol susitaikiau su savimi ir priėmiau savo homoseksualumą, kaip normalų dalyką.
Paskutiniu metu gan dažnai tenka apsilankyti bažnyčiojei ir jaučiu kad norėčiau susigrąžinti Dievą į savo gyvenamą. Taigi klausimas ar galiu jeigu nelaikau savo homoseksualumo nuodėmes ir dėl to neatgailausiu net jei bažnyčia teigia, kad turėčiau.

Answer 1

Pirmiausia Dievas ir Bažnyčia jus myli ir gerbia. Labai atsiprašau, jei patyrėte kitaip. Jei jūs jaučiate homoseksualų potraukį, tai dar ne nuodėmė. Nuodėmė yra veiksmai šiam polinkiui įgyvendinti. Tai lygiai tokia pati nuodėmė, kuri nutiktų heteroseksuliai merginai. Jausti tokį polinkį jokia nuodėmė, bet visi veiksmai siekiant šį polinkį įgyvendinti yra nuodėmė.

Taigi atgailauti ir taisytis reikia ne dėl polinkio, bet dėl jo įgyvendinimo įvairiais lygmenimis.