Question

Dauguma religijų praktikuoja apsimarinimus aukštesnės tiesos, antgamtiškumo  pajautimui, mistinei patirčiai ir kt. Jeigu žmogus nepilnai įsisąmoninęs pasirinko netinkamą elgesį (pvz. elgėsi pasiutusiai, neatsakingai, rūkė, apgaudinėjo, bėgo nuo atsakomybės ir pan.) kaip apsimariminimą (vėlgi to pilnai neįsisąmonęs) ir tai vyko ilgą jo gyvenimo laikotarpį, ar jis padarė sunkią nuodėmę? Kiek suvokiu iš katalikų bei kt. krikščionių mokymo, kad sunkios nuodėmės daromos tik pilnai sąmoningai ir atsakingai.   Aplamai ar bėgimas nuo realybės (jeigu motyvai neįsisąmoninti) katalikų bažnyčios  traktuojamas kaip sunki nuodėmė, ar greičiau kaip silpnumas ir klaida, kuris gyvenimui bėgant atsigręžia prieš patį asmenį ir visgi jau yra suvokiamas kaip didesnė ar mažesnė tragedija (ir aišku tuo pačiu padeda žmogui tapti sąmoningesniam).

Answer 1

Nereikia komplikuoti ir taip pakankamai sudėtingo gvenimo. Sunki nuodėmė yra tada, kai pilnai suvokiant ir savo paties noru daromas didelis blogis, o išganymo kelio esmė - gera valia, tikras pasiryžimas eiti gėrio keliu, pagrįstas konkrečiomis pastangomis, nors ne kiekvieną dalyką tinkamai suprastų ar tobulai įvykdytų.