Garbė Kristui!
Esu 17 m. tikinti mergina, praktikuojanti katalikė. Turiu draugą, kurio dėka augu tikėjime. Kaip bebūtų, jis yra man daugiau nei paprastas draugas, jaučiame vienas kitam stiprius jausmus, norime sieti ateitį/dabartį drauge. Dėl šios priežasties vienas kitam įsipareigojome. Kadangi yra jausmai (ne aistra), yra ir fizinis artumas- bučinys. Ar šį bučinio reiškinį reikia tramdyti, išbraukti? Žinoma, suprantu, jog yra begalės veiklų, ką galima veikti drauge (taip ir darome), ar vis dėl to galima bučiuotis? Ar bendravimas poroje, vadovaujantis krikščionišku gyvenimu, su meilės išraiškos elementais yra normalus? Ar tai nuodėmė?