Grabė Jėzui Kristui!
Klausimas (ir jame sudėti klausimai) tikrai geras ir, kad ir kaip bebūtų gaila - aktualus. Prieš atsakinėjant reikėtų pabrėžti, jog Povilas modifikuoja ir keičia savąjį "apreiškimą" - savo laiku ten tebuvo metalo lydinys, dabar jis jau skelbia, jog ten esant "trejybė", pakeitė pavadinimą į "širdžių šventovę" ir t.t. Tai reikia įvertinti skaitant žemiau nurodytus tekstus - jie rašyti ankstyvesnėj šio reiškinio fazėj :)
Keletas tekstų, kuriuos verta persiskaityt:
a) Merkinės piramidės vertinimas katalikybės atžvilgiu: čia.
b) Kun. Mariaus Žitkausko komentaras: čia.
c) Sinkretizmo (nes Merkinės piramidė - aiškus sinkretizmo pavyzdys) apibūdinimas: čia.
-x-x-x-
Atsakant į Jūsų pateiktus klausimus:
1. Krikščionims nedera lankytis šioje piramidėje ir atlikinėti jokių ritualų. Šios piramidės veikimo principas yra būdingas magijai - žmogus ateina tiesiog "pasiimti". Magiją nuo religijos skiria būtent santykis. Mes į Gyvąjį Dievą kreipiamės prašydami, o ne ateiname iš Jo kaip iš kiosko ko nors pasiimti. Kaip matote piramidėje - jokio santykio nėra. Ateini, prisiartini, nueini neatsigręždamas. Tai - grynai maginis ritualas. Taigi - stabmeldystė.
2. Krikščionys tiki, kad Dievo nukryžiavimas įmanomas tik dėl Įsikūnijimo. Dievas juk yra dvasia :) Jo neįmanoma paliesti. Tačiau Dievo Sūnus įsikūnijo, ir mes Jį pažįstame kaip Jėzų - kuris yra Kristus (Mesijas). Jis ir buvo nukryžiuotas, o mes, krikščionys, tikime, kad Jo mirtis gelbsti žmogų iš nuodėmių.
Čia reikia pabrėžti du dalykus:
a) Piramidėje "nukryžiuoti" trys nežinia kas, nes Trejybės Asmenys tikrai negali būti nukryžiuoti. Mes gerbiame Kryžių, nes jis primena mums gelbstinčią iš nuodėmės Jėzaus - įsikūnijusio Dievo Sūnaus - kančią. Tačiau nukryžiuoti Trejybę yra visiškas teologinis absurdas, kurio tikrai nėra krikščioniškame Apreiškime.
b) Piramidėje nieko nekalbame apie tai, kad Kryžius gelbsti iš nuodėmės, ir kad šis gelbėjimas vyksta per atgailą. Vėlgi reikėtų pabrėžti, kad tai - magijos bruožai. Dievas atleisdamas žmogui nuodėmę, kviečia jį į santykį: artintis prie Jo Sūnaus, išpažinti nuodėmes, atgailoti. Piramidėje viskas kitaip: žmogus tiesiog ateina, kad kažką "pasiimtų". Ten nėra asmens, kuris tai duoda. Tiksliau pasakiu - asmuo yra, bet jam visai nereikia, kad jis būtų atpažintas. Apie tai - vėliau.
3) Manau, kad šie "simptomai" galėtų būti akivaizdžiausias ženklas to, kas su Jumis vyksta dvasinėje plotmėje. Taip sakant: "niekas neduodama dykai". Taigi, kiekvienas, kuris apsilanko piramidėje, moka tam tikrą kainą. Netgi jei tai ir nematoma plika akimi. Pats pirmasis dalykas, kurį žmogus "duoda" - tai prisirišimas. Piktosios dvasios tikslas - pririšti žmogų, jį supančioti, atimti jo laisvę.
Todėl žmogus atvažiuoja į piramidę su skaudančia gerkle. Jis ten pasivaikšto, gerklės skausmas praeina. Žmogus sako: "man padėjo". Po savaitės jam pradeda skaudėti koją. Jis atsimena piramidę ir vėl ten važiuoja. Kojos skausmas praeina. Prisirišimas didėja. Dar po kelių dienų žmogui skauda akį. Vėl piramidė. Tada - ranka. Ir vėl piramidė.
Tai vadinama "simptomų perkėlimu" - žmogus iš tiesų nėra nei gydomas, nei jam padedama. Tiesiog negalia (o tiksliau - jos simptomai) užspaudžiami vienoj srity, kol jie "išlenda" kitur. Tai senas velnio triukas. Tokiu būdu veikia visi šarlatanai, pradedant Kašpirovskiu. Pabandžius patyrinėti žmonių, kuriems "padėjo" tolimesnes gyvenimų istorijas paaiškėja, kad dauguma jų yra "pririšami" prie tokių "gydytojų" visam likusiam gyvenimui. Tai atsako ir į ketvirtąjį Jūsų klausimą.
5) Pačioj pradžioj įdėjau kelias nuorodas į tekstus.
-x-x-x-
Reikėtų suvokti tokį dalyką, kad Povilas yra labai dinamiška asmenybė. Jis gana vikriai reaguoja į kritiką ir žmonių poreikius. Pradžioje tai tebuvo piramidė su kryžiaus formos metalo lydiniu, kuris, Povilo teigimu, ir gydė žmones.
Tada parėjo kritika, nes buvo akivaizdu, kad tai su Gyvuoju Dievu niekaip nesuderinama.
Povilas modifikuoja visą reikalą - dabar ten jau "šventovė" (nors ji nepašventinta) kurioje daromos užuominos apie kažką "tris". Žmonės kurie nori save pateisinti, randa panašumą tarp šitų trijų ir Trejybės. Nors jokio bendrumo čia nėra. Tada žmonės teisinasi, kad "niekas jiems nepasakė" :))) Nors iš tikro, prieš įžengiant į piramidę užtektų viso labo pasimelsti Tikėjimo Išpažinimą ir pamatytumėt, kad visa tai kas ten vyksta - nesuderinama su krikščionybe.
Esu beveik garantuotas, kad kol kas "gerb." Povilas ilgainiui taps "tarpininku", arba "mediumu" arba "šventiku". Tai būtų noramli vystymosi tąsa. Ir vėlgi - visa tai padiktuos žmonių poreikiai :)
Atkreipkite dėmesį, kaip mažai ir kaip neaiškiai jis kalba apie tai ką kas vaizduoja ir ką kas reiškia, kaip kas veikia. Jis leidžia kiekvienam asmeniškai nuspręsti, įsivaizduoti. Tai - edoistinių dvasingumų pavyzdys - kiekvienas asmeniškai ateina, kad pasiimtų to ko jam reikia, tačiau artintis prie to lydinio drauge nepavyktų, nes neišeitų susitarti kaip į tą lydinį kreipsimės, arba kas tai yra, arba kodėl turėtumėm eiti būtent čia, o ne kitur.
Kas už viso šito stovi? Na, esu įsitikinęsm, kad tikrai ne Dievas. Šis "pririšimo" ar "laisvės supančiojimo" bruožas (kuris kaip Jūs sakote, netgi pasireiškia priešiškumu Bažnyčiai ir tam tikra nelaisve dėl apsisprendimo ten lankytis) yra būdingas velniui. Jis pasireiškia ir per būrėjus, ir per horoskopus, ir per piramidę. Reikia suprasti, kad velnias sugeba perkelti simptomus, taip sudarydamas iliuziją, kad žmogus "gydomas". Bet jis yra nusitaikęs į gardesnį "kąsnelį" nei žmogaus sveikata - jis siekia paveržti žmogaus laisvę, žmogų valdyti.
Ekskursijų organizuotojai, žinoma, dar ilgai veš žmones pas Povilą. Katalikas pakliuvęs į tokią ekskursiją turėtų neiti į piramidę, o pasivaikštinėti apylinkėse, kurios pakankamai gražios :))) Tiems katalikams kurie yra reguliariai lankęsi piramidėje būtinai reikia reikia tai išpažinti per Susitaikinimo Sakramentą, kaip neištikimybės Dievui nuodėmę (stabmeldystę), kad ne Jėzuje Kristuje, bet piramidėje ieškojo išgelbėjimo iš negalios ar kitų problemų.
Dėkoju už svarbų ir įdomų klausimą.