Question

GJK,

esu vaikinas, su mergina vienas kitą labai mylim, abu esame praktikuojantys krikščionys, tačiau paaiškėjo, kad ji yra turėjusi lytinių santykių. Sako, tai buvo tik kartą, kad labai tą žmogų mylėjo ir galvojo, kad bus kartu amžinai, tačiau vėliau pati jį paliko. Sakė, kad dėl to gailėjosi ir buvo susitaikinimo sakramento.

Pats nesu turėjęs santykių ir buvau nuo mažens mokytas, kad reikia laukti vestuvių, todėl labai dėl to pergyvenu. Toks jausmas, kad ji pakito mano akyse, taip pat baimė, kad negalės visos savęs padovanoti. Ir taip pat kyla klausimas, ką tada reiškia tas buvimas Bažnyčioje ir Bažnyčios mokymas...

Draugai sako, kad jei myli, tai neturėtų rūpėti, kad reikia susitaikyti. Turiu baimę - o kas, jeigu visada taip ir liks kaip dyglys šis faktas mano atsiminimuose?

Comments

Iš to kas parašyta ir bendrai iš patirties aišku, kad santuokai nepakanka tokio bendro susitarimo, kad mes vienas kitą labai mylim...
Nesvarbu, kas labiau patyręs, svarbu, kad jie suvoks, kad ir turte ir varge išbandymą turės praeiti kartu. Kad abipusė pagarba ir atleidimas yra nepalyginamai svarbiau už posakį - aš tave labai myliu.. o kadangi abu krikščionys, tai ji žinos, kad nevalia griauti santuokos, o jis žinos, kad nevalia būti rajūnu ir vyno gėriku.

Answer 1

Jei tikrai mylite, rasite jėgų atleisti, o jei nerasite, šeimos su ja nekurkite. Atleidimo ir suteikimo galimybės pasitaisyti pavyzdžių yra pilnas Šventasis Raštas, atsiverskite bet kurioje vietoje ir rasite. Tai, kad šia problemą keliate taip viešai ir principingai, rodo, kad dar turite labai daug gražių galimybių krikščioniškai tobulėti.