Trumpai kalbant, atrodytų taip: Dievo suverenumas absoliutus ir jo valios nei pakeisti, nei sutrukdyti niekas negali. Žmogus, nors ir suverenus, t.y. subjektyviai laisvas pasirinkti savo veiksmus, objektyviai, t.y. kad atitiktų savo būties prigimtį ir tikslą, turėtų pasirinkti pagal Dievo valią, nes jo prigimtis sukurta "Pagal Dievo paveikslą" (Pr), t.y. prigmtimi panašus į Dievą. Dievas nelaužo žmogaus suverenumo - pasirinkimo laisvės, tačiau neteisingai elgdamasis žmogus veikia prieš prigimtį, t.y. nusideda ir kartu naikina savo prigimtąjį tikslą - laimę, kas paprastai vadinama bausme už nuodėmes.