Nuodėmė yra sąmoningai ir laisva valia padarytas blogis, todėl jei trūko pažinimo, suvokimo, tai ir nebuvo nuodėmės, taigi, nereikėjo to išpažinti. Kai atsirado sąmoningumas, kartu atsirado prielaida, kad tas darbas gali būti nuodėmė - tada jau reikia išpažinti. Žmogus auga ir tobulėja įvairiais atžvilgiais, taip pat ir pažinimu, todėl dvasioje augančiam žmogui atsiskleidžia nauji, anksčiau nesuvokti dalykai. Dėl to nereikia taisyti viso gyvenimo išpažinčių, nes nebūtų galo. Taisyti reikia tik tuomet, kai nuodėmės buvo nuslėptos sąmoningai.