tevai ir vaikai, ju santykiai

Paklausė Tema: Visi kiti
Kokie santykiai turi buti tarp tevu ir vaiku, anot baznycios? Vaikaiprivalo tevos ligos patale priziuret ir atsisakyt del ju savo gyvenimo ir ateities planu? ar yra nuodeme palikti savo ligotus tevus, kurie dar sugeba vieni gyventi, ir isvaziuoti i uzsieni kartu su savo vyru? kas turi butu svarbiau, tevai ar jau tavo vaikai? teva turi teise reikalaut, kad uz viska ka tau dave tu jiem atsilyginsi? As asmeniskai tevam jauciu padeka,  bet besalygiskai tikrai del ju neatsisakyciau savo sukurtos seimos interesu, as jauciu pareiga kurti savo darnia seima ir save aukoti vaikams o ne tevams. as cia didele nuodeme darau? bet jei pas mane ner jausmo tevam aukotis? jauciu padeka, o kartais net pykti kai reikalauja is manes daugiau nei galiu ir noriu duoti... mama visa gyvenima state Dieva auksciau seimos, ji mus ne karta jau paugles dukras tase uz plauku ir puole jei nenuejai i baznycia.... taip ji tik nutolino ne tiknuo saves bet ir nuo Dievo... ir tik palikusi namus vel savarankiskai ieskojau kelio pas Dieva... ir kasdien stengiuos stiprint savo tikejima... ir jauciu, kad man dar reikia "sutvarkyt" santykius su mama... tik nezinau kokie turi but santykiai su tevais... ????

Norėdamas atsakyti į šį klausimą turi prisijungti arba užsiregistruoti.

Atsakymų: 1

Atsakė

Dėkoju - labai rimtas klausimas (teisingiau - klausimai).

Sugebėjimas darniai "atsiskirti" nuo šeimos - t.y. pradėti kurti savo gyvenimą - ir tuo pačiu išlaikyti teisingą bei pagarbų (žr. ketvirtą Dievo Įsakymą) santykį su gimdytojais - tikrai nelengvas iššūkis.

Ir vis tik čia yra keli dalykai, į kuriuos verta atsižvelgti, kuriuos reikia įsivardinti:

a) Ar tėvai gali gyventi patys, be Jūsų pagalbos?
b) Ką reikštų tie "savo ateities planai"? Ar tikrai galime gimdytojus laikyti "trukdžiais"?
c) Šeimos stebuklas tuo ir pasireiškia, kad čia leidžiama būti silpnam. Bet tai reikalauja drąsos :)

Kiekviena situacija, žinoma, unikali. Ir tikrai nepažįstant šeimos niekas nesugebės duoti atsakymo.

Visuomet šeimoje, augant vaikams, matau tą teisingumą - tėvai augino kūdikį ir dovanojo jam neužtarnautą meilę - mylėjo jį tiesiog todėl, kad jis yra. Nes kūdikis dar nemoka "užsidirbti" dėmesio - jis tik kelia problemas :)))

Tačiau po to teisingumas atstatomas - tėvai nusensta ir vaikai yra kviečiami jais rūpintis. Vėlgi - be jokio "užsitarnavimo" ar šios meilės "patrauklumo". Vien todėl, kad tėvai yra.

Tikrai sutinku, kad ribos privalo egzistuoti, ir negalima vieno gyvenimo aukoti dėl kito. Tačiau tai nepateisina rūpinimosi tėvais aukojimo vardan karjeros ar kitų "žemesnių" gyvenimo tikslų. Žmogus niekad negali tapti priemone (nesvarbu ar ta priemonė yra naudinga kaip įrankis, ar trukdanti kaip teršalas).

Užduoti Klausimą

Temos

Temos


...