Question

Sveiki, nuo pat vaikystės jaučiau artimą ryšį su Dievu, jau 7 metų skaičiau Bibliją melsdavausi, visada žinojau, kad Dievas arti manęs, tačiau atėjo paauglystė, patyriau kelis sutikimus šeimoje, po to su dviem draugėmis įsitraukėme į prostituciją, tėvai neturėjo tiek pinigų, o čia atrodė lengvi pinigai, viduje kaltinau save, bet negalėjau iš to išeiti, paskui prasidėjo alkoholis, kartais ir narkotikai, pastojau, pasidariau išvalymą, nes vaikas atrodė būtų buvęs našta, tai buvo galutinis dalykas po kurio inykau į depresiją, nihilizmą, bandžiau žudytis, paskui supratau, kad negaliu taip gyventi ir pradėjau ieškoti Dievo, keistis, mečiau gerti, pradėjau gyventi sveikai, tačiau patraukiau į jogą, tapau mokytoja tiek jogos tiek kvėpavimo, meditacijų, kol galiausiai po ilgų klajonių atradau Jėzų Kristų, įvyko atsivertimas ir tai pakeitė viską iš esmės, tuštuma manyje užsipildė, sutikus Kristų pajutau pašaukimą vienuoliniam gyvenimui, tačiau atrodo, kad esu tokia purvina, kad Dievas negalės manęs priimti, šios mintys mane drasko, liūdina.  Ką daryti? Ar didelis nusidėjėlis gali gyventi pašvęstajį gyvenimą?

Answer 1

Jei dar neatlikusi to nuodėmingo gyvenimo išpažinties, tai atlikite, jei atlikusi, linkiu išpažintyje išpažinti kunigui nuodėmę, jog nepasitikite Dievo Gailestingumu, nes vis varginate save ir kaltinate dėl nuodėmių, kurios Jums yra atleistos.. Taip negalima daryti. Gali būti, kad už kai kurias nuodėmes gali lydėti kartėlis, pvz kaip išvalymas. Bet jei ir jis išpažintas tai Dievas Jums tikrai atleido, dabar jau laikas atleisti sau, atleisti sau už viską.

Taip buvusi ir atgailaujanti nusidėjėlė gali būti pašvęstojo gyvenimo nare.