Question

Garbė Jėzui Kristui
Prieš 4 metus palaidojau 95 -erių mamą, kuri paskutinius 8 metus gyveno su mano šeima. Taip jau nutiko, kad Jai mirštant ligoninėje, manęs nebuvo šalia. Dėl to jaučiu didžiulę kaltę  ir iki šiol gailiuosi, kad ne visada rasdavau laiko Ją paguosti ar išklausyti. Dabar tokio savo elgesio negaliu nei suprasti, nei pateisinti. Sakiau apie tai per išpažintį, kalbėjausi su psichologu, kiekvieną vakarą už ją pasimeldžiu, bet iki šiol tas kaltės jausmas nemažėja. Ką dar galėčiau padaryti ?

Answer 1

Atleisti sau. Jei pasakėte tai per išpažintį ir gavote išrišimą, tai kitaip sakant gavote atleidimą už tai, kuo jautėtės kalta. Nustokite save kaltinti už tai, kas Jums atleista. Aš irgi ne visada buvau geras vaikas mamai, kuri jau mirusi, ne visada geras vaikas, dar gyvam tėvui, brolis sesei, broliui. Bet aš stengiuosi taisytis, aš įvertinu savo ambicijas, egoizmą ir nenoriu toks būti.

Jūsų santykyje su mama ne vien tik buvo tie blogi dalykai, neišklausymas, nepaguoda. Buvo, kad ir išklausėt, ir guodėt, ir raminot, ir slaugėt. Nustokite save kaltinti. Tai elementarus patarimas ir net prašymas. Na, o jei jau patinka toks gyvenimas save graužiant, tai bus tik Jūsų apsisprendimas. Tad ką renkatės? Linkiu išminties.