Jei galvojat apie kažkokius rūpesčius ir pan., paverskit juos intencijomis, t.y. ir Dievui "duokit žinot", kas Jus neramina...
Šiaip patarčiau neprisirišti prie poterių maldos, kaip prie vienintelio maldos būdo. Labai svarbu yra Švento Rašto kasdienis skaitymas, širdies malda, vakare - dienos peržvalga... Poteriai labai tinka, kai meldiesi su kitais. Taip pat ypač, kai būna dykumos laikas ir sunku melstis širdimi. Tuomet gelbsti išmoktos ar užrašytos maldos (apskritai, juk mes Dievui neprivalom kas kart vis ko nors naujo sugalvot, ką nors nauja pasakyt). Ir tuomet nereiktų galvot, kad, jei meldžiuos tik lūpomis, tai mano malda yra nenuoširdi. Tai yra MALDA. Tuomet yra ne nuoširdumo, bet IŠTIKIMYBĖS klausimas. Šv. Ignacas pataria, kai būna nepaguodos laikas, melstis dar daugiau. Poteriai tokiais momentais tiesiog yra dovana. Per juos vis tiek esi santykyje su Dievu. Tačiau nereiktų apsiprasti taip, kad vien poteriai ir teliktų vienintele maldos praktika...