Question

Bėda ta, kad nematau savo asmenybės, net nemanau, kad egzistuoja mano asmenybė, nes niekada neturiu savo nuomonės, stengiuosi pritapti prie kitų, neišsiskirti iš minios. O svarbiausia - nemoku bendrauti. Tiesiog nesiseka. Gal net bijau bendrauti. Bijau dėl išvaizdos, kurią mato žmonės, bendraujantys su manimi. Bijau dėl pasėkmių, kurios gali mane palaužti. Bijau neįtikti, nepatikti. Esu lėta, rami. Tačiau šeimoje kitaip. Pyktis, pyktis ir pyktis. Žinoma, būna ir šviesių akimirkų, tačiau, jos neuždengia tamsiųjų. Kartais net pati nustembu pasakius žodžius, kurių nei nesitikėjau galinti pasakyti. Mano viduje rodos taip nešvaru. Bloga savijauta, norisi pykti, graužti save iš vidaus, kartais, rodos, nepaaiškinamai skauda. Visada būnu rimta, liūdna arba pikta. Man bjauriausias jausmas yra pavydas. Kai jis mane užvaldo, jaučiuosi taip šlykščiai, taip nesmagiai, bet jausmas dažnai nuveda prie bjaurių žodžių, kuriuos pasakiusi jaučiuosi dar bjauriau. Kartais pavydą sugebu sutramdyti, sakydama sau, jog tai blogai, tai nedaro manęs geru žmogumi. Klausiu kunigo, nes esu nutolusi nuo Dievo, domėdavausi visokiais horoskopais, ekstrasensėmis, vakarų kultūra, žiūrėdavau pornografinius filmus, tikėdavau talismanais. Esu priėmusi krikštą, komuniją, sutvirtinimą, mano tėvai tikintys. Mano mama rodo man pavyzdį, tačiau nežinau, kaip sau padėti. Labai  nutolau nuo tikėjimo.

Answer 1

Nieko linksmo, bet nieko ir keisto. Labiausiai panašu į tai, kad savo laiku buvo gerokai apleistas dvasinis brendimas, o sulaukus amžiaus, kai ateina laikas pasauliui parodyti save pačią, paaiškėja, kad parodyti nelabai yra ko. Kad pati tai pastebite ir Jums tai rūpi, skauda, yra labai geras ženklas, reiškiantis, kad galite šią problemą išspręsti. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad būtų pati pagrindinė dvasingo gyvenimo bazė: kasdienė malda, kiekvieno sekmadienio Mišios su komunija ir reguliari, pakankamai dažna išpažintis, geriausiai bent pradžioje kas mėnesį. Kol stovima ant šio trijų dalių pagrindo, kažkur nukristi beveik neįmanoma. Toliau - suprasti, kad esate silpna ir šito neišsigąsti, bet be drastiškų pastangų, o tik normaliai, metodiškai, imtis vieno savo trūkumo po kito ir pamažu juos taisyti. Didelis džiaugsmas matant pažangą, ypač kai ji nuolatinė. Vienas iš esmingiausių dalykų - kaip mane priima kiti žmonės. Visada priims su džiaugsmu, jei nešite gėrį. Jei be jokių Jūsų pretenzijų, nesistengiant būti pirmąja ar iš viso matoma, nuo Jūsų buvimo žmonėms bus saugiau, linksmiau, jeigu jie bus Jūsų pastebėti ir pagerbti, tai labai greitai tapsite jiems būtinai reikalinga, nebent kokia nesubrendėlė iš pavydo supeiktų. Taigi, bandykite neišsigąsti ir pradėkite veikti.