Question

Kartais padarau kokia smulkia nuodėme, na pvz. žaizdamas kompiuterinius žaidimus kartais koki veiksma padarau kenksminga komandos draugui visai nenorėdamas, arba  kartais kalbėdamas pasakau netiesa kokia ,visai nenorėdamas, taip gaunasi ekspromtu visai netyčia. Ir daugiau tokiu visokiu smulkmenu padarau, bet po to jaučiuosi blogai. Net pasimelsti negaliu po to normaliai, jaučiu tokia vidine kančia, nors nesijaučiu nieko baisaus padares. Nueinu išpažinties, bet po kokiu 2 dienu vėl kokia smulkmena padarau ir noriu vėl eiti išpažinti, skaičiau, kad išpažinties ėjimas, ne kaip į koki kioska ėjimas laikrašti nusipirkti, bet kažkaip taip ir jaučiuosi, kad taip dažnai dėl visokiu smulkmenu norisi eiti išpažinties. Gal galėtumėt pasakyti(parašyti), patarti, kaip taip baisiai neimti į širdi visokias smukmenas?

Answer 1

Toks padidintas jautrumas yra vadinamas skrupulais, tai dvasinė liga, labai artima puikybei, nes žmogus nenori priimti tiesos apie save: nors ir sako Dievui, kad "esu silpnas ir nusidėjėlis", tačiau realybėje su tuo nesusitaiko. Kadangi išvengti kiekvienos smulkiausios nuodėmės praktiškai neįmanoma, tokia nesantaika priveda prie dar didesnio vienybę griaunančio melo, kai Dievas yra suvokiamas, kaip negailestingas. Tikriausia ir veiksmingiausia priemonė nuo šios ligos - pasitikėjimas ir paklusnumas savo nuodėmklausiui.