Laba diena,
Stengiuosi laikytis ir gyventi dorovinį gyvenimą. Atrodytu darau viską kaip parašyta, nedarau niekam pikto, nesielgiu nedorai, jai ir padarau atsiprašau ir atgailauju...Tačiau jaučiu kažkokią dvasinę tuštumą. Jai darau viską teisingai, kodėl iki šiol neišsilaisvinu iš kančios? Kodėl jaučiu dvasinę tuštumą, vienišumą? Kodėl nejaučiu šalia savęs Aukštesnės jėgos? Juk biblijoje rašo, kad Dievas yra visur ir su visais. Tai kodėl aš nejaučiu, jai gyvenu nenusižengdama Dievo įstatymams. Ar tai reiškia, kad mane apleido, ar tai ženklas kad darau kažką ne taip?