GJK! Laba diena, norėjau paklausti. Esu toks žmogus, kuris mažai verkia. Jei kažkam kažkas negerai atsitinka aš neverkiu, jei turiu kažkokią žaizdą savyje neverkiu, jei mamai sunku neverkiu, verkiu tik tada, kai mane mama įskaudina. Bijau šios savo savybės, tikrai nemanau, kad esu ta, kuri yra nejautri kitų žmonių kančiom ar man jų negaila. Jaučiu gailestį dėl jų. Po sunkios išpažinties taip pat neverkiu. Manau kad kažkas su manimi blogai, turėčiau būti jautresnė. Kartais jaučiuosi kietaširdė, nors tikrai nei vienam žmogui savo širdies neužkietinu. Noriu mylėti žmones ir save. Kas su manimi blogai, kunige? Kodėl mažai verkiu? Ar tai blogai? :)