Sveiki,
Gyvenime daug klydau, kamavo įvairūs nerimai, ir tik nesenai sužinojau, kad sergu ribiniu asmenybės sutrikimu. Per tai, savo gyvenime ne kartą įsivėliau į lytinius santykius su savo vaikinais (kuriu per gyvenimą buvo daug). Daug ir svaiginaus alkoholiu, tėvas dirbęs užsieny nesukontroliavo vaikų per atstumą. Mama visada buvo atlaidi mylinti altruistė... Tiesiog gyventi man labai sunku, nuotaikų kaitos, vidinis tuštumos jausmas. potraukis patirti seksualinį malonumą. Kartais naktimis sapnuodama, nusidedu masturbacija, o rytą pabudus jaučiu begalinį skausmą ir kaltinimą už tai, kokia esu... Tikiu Dievu, praktikuoju tikėjimą, tik paskutiniu metu kai atkritau, bijau net gi galvot apie tai, apie dvasinius dalykus, bijau, kad tai susimaišys dar labiau su mano liga, nes tikrai kartais tai tik dar labiau sumaišo man protą... Nesate Viešpats, bet ar jis pasigailės manęs nusidėjalės. Nežinau ar esu verta prašyti išgijimo, ir nelabai tikiu, kad aš pasveiksiu. Ne kartą meldėsi ir kunigas už mane, visur daug skausmo ir ašarų kurios liejasi upėmis ir niekada nesibaigia.