Question

Su vaikinu nekart kalbėjomės apie vestuves, bet neturim nei konkrečios datos, nei konkrečių planų, nes esame apsikrovę darbais ir tik kelis mėnesius esame pora. Esame abu tikintys, bet dėl abiejų neapsiskaitymo skaistumo klausimais, leidome sau nekart vienas kitą tenkinti rankomis ir oraliniu būdu, net vieną kartą minutei pradėjome mylėtis ir sustojome. Nuo tada pradėjau jaust sąžinės graužatį. Pradėjau daug domėtis ir supratau, kad tai visiškai prilygsta priešsantuokiniam neskaistumui ir paprašiau vaikino, kad miegotumėm po atskiromis antklodėmis (kad kuo labiau išvengt pagundų). Jis teigia, kad tai yra per daug drastiška, nereikia imtis tokių priemonių, kurios tik atitolins mus, nebebus tarp mūsų tos paprastos šilumos, kai miegame susiglaudę kūnais ir kad ir taip galima susilaikyt, juk esame racionalūs, save valdantys žmonės. Aš gražiai jam bandžiau paaiškint, kad kuo mažiau intymumo iki vestuvių, tuo stipresnis santuokos pagrindas, bet jis teigia, jog aš klystu ir aš jaučiu jo kylantį pyktį. Jaučiu, kad per šį neskaistumą netekau Dievo apsaugos ir dabar viskas slysta iš rankų. Galbūt reikia tiesiog eiti išpažinties, priimt komuniją, melstis už mus, bet norėčiau gauti iš jūsų kažkokį patarimą. Dėkoju

Answer 1

Tegul jūsų vaikinas paklausia savo tėvų ar jie vis dar miega susiglaudę kūnais. Jei taip, palaiminti jo tėvai. Kai vairuoju automobilį, būna, kad prasilenkiu su automobiliais, kuriuose sėdi pora, mergina ir vaikinas. Aš nežinau ar jie vedę, ar susimetę, ar kaip nors kitaip  ten  yra. Bet kiek liūdnų jaunų porų tose mašinose. Gal tai tik akimirka, tokia diena. Jūs jau liūdna. Ir tas liūdesys teisingas, nes atneša jį nuodėmė. Nes prisileidote asmenį, kuris dar nieko Jums nežadėjo ir neprisiekė, o ima ir naudojasi tuo, kas tarp TIKINČIŲ teisėta santuokoje.