Question

Garbė Jėzui Kristui!
Jau kurį laiką neduoda ramybės vienas klausimas. Esu dar jauna, kol kas draugo neturiu, tačiau ateityje norėčiau ištekėti. Neramina tai, kad nejaučiu noro turėti vaikų. Žinau, kad vienas iš santuokos tikslų yra vaikai, ir kad poros, nusiteikę neturėti vaikų, negali tuoktis Bažnyčioje. Nesu apskritai nusistačiusi prieš vaikus, gražiai bendrauju su aplinkinių žmonių vaikais. Bandau save įtikinti, kad noriu turėti ir savo vaikų. Kartais atrodo, kad gal ir būtų visai nieko susilaukti vaikų, bet praeina kiek laiko ir vėl turiu save įtikinėti. Intuityvaus noro nėra. Nežinau, ar savęs įtikinėjimas šioje situacijoje yra etiškas  sprendimas (kaip turėtų jaustis vaikas, kurio mama save įtikino, kad jo nori?). Gal reikia tiesiog laukti ir noras turėti vaikų ateis savaime arba išvis niekad neateis. Kaip turėčiau elgtis pagal Bažnyčios mokymą?
Iš anksto ačiū už atsakymą!

Answer 1

Na pirmiausiai linkiu rasti vaikiną ir geriausiai šiuos dalykus su juo pakalbėti. Maldoje prašyti Dievo aiškumo, kur yra problema, kad tokia mintis Jums ateina į galvą. Taip sąmoningas noras neturėti vaikų taptų kliūtimi susituokti.