Answer 1

Pragarą galima suprasti  ir kaip visų atmetimą iš savo gyvenimo ir meilės rato, o atsisakius meilės kyla neapykanta... iš to kančia. Savižudybė taip pat yra pasaulio, Dievo, visų žmonių atmetimas ir nenoras dalintis su jais savo gyvenimu, todėl veda į pragarą, nors dėl įvairiausių aplinkybių ne visi savižudžiai pasismerkė pragarui. Žmogaus prigimtis taip sutvarkyta, kad tikrasis džiaugsmas ateina kartu su kitu asmeniu, jį priimant į savo gyvenimą. Tai įvyksta per meilę, todėl tiek Dievo garbei, tiek žmonių gerovei tiek savo gyvenimo įprasminimui reikia stengtis mylėti: jei ne jausmais, kurie dažniausiai būna labai neištikimi, tai gerumo darbais, kurie niekada neišduoda.