Mt 16 skyrius istorine prasme, turint mintyje istoriją kaip faktinę realybę, iskaitant ir ateities įvykius, yra sunkus, o sunkesnes vietas reikia skaityti, prisimenant gilesnį kontekstą. Pirmiausia - tai Jėzaus mokymo tikslas, kur jis vengia nereikalingų pranašysčių, o ten, kur pranašauja apie ateities įvykius, daro tai suprantama kalba, neaiškiai. Antra - tai Evangelijų parašymo tikslas ir aplinkybės. Evangelijos nesiekė pateikti Jėzaus biografijos arba surašyti visus jo žodžius. Apaštalai Jėzaus pavyzdžiu tiesiog dvasingai skelbė Dievo karalystę ir atpirkimo malonės žinią, o tik paskui į Evangelių knygas surašė, ką ir kaip jie skelbė, bet ne istoriją, taigi įvairūs Jėzaus posakiai galėjo būti paimti iš įvairių skirtingo meto aplinkybių. Galima prisiminti ir tai, kad daugelis krikščionių pirmaisiais Evangelijos skelbimo dešimtmečiais tikėjo ir laukė greito radikalaus pasaulio pasikeitimo, kuris turėjo priimti Jėzaus mokslą, arba pasaulio pabaigos ir sunaikinimo visų, kurie to mokslo nepriėmė. Yra ir daugiau svarbių aplinkybių, o mums kartais norisi visa tai užmiršus tiesmukai ir vienareikšmiškai vertinti atskiras frazes. Kalbant apie Jėzaus mokinių kūnišką mirtį, tai pirmiausiai labai ryškiai buvo nužudytas pats Jėzus, paskui visi jo apaštalai ir daugybė mokinių - niekas nesulaukė ir iki šiol tikintieji nesulaukia galutinės Kristaus pergalės, kurios neišvengiamumu tvirtai tiki. Tačiau nužudžius Bažnyčios pradininkus, stebuklingu būdu jos šaknis nebuvo nukirsta, o Bažnyčia dar auga ir plečiasi žmonijoje, todėl Jūsų paminėtus Jėzaus žodžius reikėtų aiškinti ne tiesiogine prasme, o kažkaip kitaip.
