Net ir dieviškieji įstatymai praktiškai negali veikti be jų išaiškinimo: prasmės, apimties ir kitais požiūriais. Aiškinant įstatymai gali būti apibrėžiami atitinkamo laiko ir aplinkybių žmonėms suprantamesnėmis formuluotėmis, kartais net suredukuojant du įsakymus į vieną, arba juos išskaidant. Senojo Testamento Dievo tautą Viešpats globojo per pranašus, kad jo įsakymai atitiktų tikrąją jo valią, o Bažnyčią globoja Šventoji Dvasia. Reikia taip pat pastebėti, kad Bažnyčioje leidžiama ir net skatinama gilintis į senovinius tekstus, aiškinantis jų raidė ir prasmę, o taip pat senovines išraiškas branginantiems tikintiesiems yra sudaromos sąlygos naudoti senąsias liturgines formas. Daugeliui tikinčiųjų lengviau ir suprantamiau klausytis nekintamų Dievo pasakymų, Bažnyčios persakytų šiandien lengviau suprantamomis formomis, kurių autentiškumu ir atitikimu originaliai minčiai yra skiriamas ypatingas dėmesys.