GJK,
1)"10 Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą“."(Mt 18, 10); jei vaikai turi angelus, tai ir mes - suaugusieji, juos turim, juk irgi kazkada buvom vaikais.
2) nuo visko, kas bloga: "11 Juk jis[i3] palieps savo angelams,
kad saugotų tave visur, kur tik eitumei.
12 Savo rankomis jie neš tave,
kad kojos į akmenį neužsigautum.
13 Sumindžiosi liūtą ir gyvatę,
sutrypsi liūtuką ir slibiną."(Ps 91, 11-13; Lk 4, 11 (Ps 91,12); Mt 4, 6 (Ps 91, 11-12));
3) Nelaimes ir ligos - kelios, skirtingos priezastys:
"3 VIEŠPATS paklausė Šėtoną: „Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk kito kaip jis nėra žemėje! Tai žmogus be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir šalinasi nuo pikto. Jis vis laikosi savo dorumo. Vadinasi, be reikalo sukurstei mane jį sunaikinti“. – 4 „Oda už odą, – Šėtonas atsakė VIEŠPAČIUI. – Visa, ką žmogus turi, atiduos už savo gyvybę. 5 Bet tik ištiesk ranką ir paliesk jo kaulus bei kūną, ir jis tikrai iškeiks tave į akis“. 6 VIEŠPATS tarė Šėtonui: „Štai jis tavo rankoje. Tik jo gyvybės neliesk!“
7 Šėtonas tad išėjo iš VIEŠPATIES akivaizdos ir ištiko Jobą dvokiančiomis votimis nuo padų iki viršugalvio."(Job 2, 3 - 7);
"7 taip pat dėl nepaprastų apreiškimų. Taigi, kad neišpuikčiau, man duotas dyglys[i2] kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir neišpuikčiau. 8 Todėl aš jau tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį nuo manęs. 9 Bet man atsakė: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“. Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje."(2 Kor 12, 7-9);
"4 Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo [tvenkinio] ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! 5 Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“."(Lk 13, 4-5). is pastarosios citatos galima suprasti, kad esame patys kalti del savo nelaimiu, o pastarasis fatkas yra daugybeje vietu minimas Šventajame Rašte.
