Question

Sveiki,

atsiverčiau po keliolikos metų nekrikščioniško gyvenimo. Atlikau nuoširdžią, ilgą išpažintį jai pasiruošęs ir susirašęs nuodėmes ant lapelio. Nuo to laiko stengiuosi gyventi tikėjimu ir einu išpažinties reguliariai. Didėjant supratimui ir jautrėjant sąžinei prisimenu senąsias nuodėmes, kurių galbūt neišpažinau ar nesuvokiau anksčiau. Todėl kaskart atlikdamas Sutaikinimo sakramentą prie naujujų nuodėmių pridedu senąsias, jas atskirdamas ir paaiškindamas, kad jos iš praeities. Atlikau daug tokių išpažinčių nieko nenuslėpdamas. Ar Jūsų nuomone turėčiau tai tęsti ar griežtai užbraukti brūkšnį? Suvokiu, kad esu linkęs į skrupulus.

Iš anksto dėkoju už patarimą.

Answer 1

Santykyje su Dievu svarbu ne buhalterinis tikslumas, o nuoširdumas, todėl jei sąmoningai nebuvo nuslėptos tikrai sunkios nuodėmės, išpažintis buvo gera, o geroje išpažintyje dievas atleidžia visas nuodėmes: ir tas, kurias buvome pamiršę, ir tas, kurių blogio. tuo metu nesuvokėme., todėl papildomai jų išpažinti nereikia. Natūralu, kad naujai suvokiate kai kuriuos dalykus kaip nuodėmes, kuriomis anksčiau jų nelaikėte: tai dvasinio tobulėjimo pasekmė. Tiesiog dėkokite Dievui, kuris Jums dar nežinant, jas yra atleidęs.