Gerbė Jėzui Kristui. Turiu vieną klausimą kuris mane kankina jau labai ilgai... Žodžiu, turėjau sunkia vaikyste, mano tėtis smurtavo šeimoje, mušė mama ir t.t Iš tikrųjų buvo labai sunku, bent tada galvojau. Jis sugrįžo po kelių metų kaip niekur nieko ir vėl norėjo bendrauti su manimi, bet aš jam neatleidau... Tiesiog man yra per sunku dėl tų visų dalyku mano vaikystėje. Kažkaip per daug į tai neregavau, užsimiršdavau, bandžiau nuo to pabėgti ir t.t. Galvojau, kad pavyko, bet neilgam... Visai neseniai tos visos nuoskaudos sugrįžo... ir labai stipriai... Žinau, kad kaip katalikė aš jam turėčiau atleisti, bet ką daryti, kad tiesiog negaliu? Kad man per sunku? Kad tos visos nuoskaudos neleidžia to padaryti? Ir ar reik per išpažintį sakyt tai? Ir kaip tai įvardinti? Nes tikrai esu žiauriai pasimetusi... o ypač dabar... kai viduje taip sunku ir negera...
Labai ačiū Jums už atsakymus! Man tai tikrai labai svarbu! Dėkui!
Telaimina Jus Dievas Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia!