Bažnyčia neturi mokymo apie "sielų mechaniką", todėl klausimais apie tai, kokioje Žemės vietoje "fiziškai" būna siela, neužsiima. Ji moko, kad siela po mirties eina į Dievo akivaizdą, ten jo šviesoje įvyksta teismas: arba pasilieka toje šviesoje, arba būna nuskaistinta kančia (skaistykla), arba patenka į amžinų kančių vietą. Bažnyčia moko apie "šventųjų bendravimą": kad mes galime melstis už mirusius, o jie - už mus, Bažnyčia specialiomis liturgijomis pagerbia šventuosius, gerbia jų relikjvijas, tačiau nieko nežino, kokioje žemės vietoje jų sielos būna. Romos apeigų Katalikų Bažnyčia ragina aukoti už mirusius Mišias jų mirties arba palaidojimo dieną, 30-j1 dien1 po mirties ir metini7 proga. Tikintieji juos atsimena ir kitomis dienomis bei progomis, taip pat aukoja 6v. Mi6ioms.