Labai svarbu yra sąžinės balsas.
Na o kalbant konkrečiai apie Dievo ir Jo valios pažinimą - sunku apie tai kalbėti, jei nėra asmeninio gyvo ryšio su Juo. Jis yra palaikomas malda, Švento Rašto skaitymu, sakramentų praktikavimu... net ir kartais pasninku... Jis nutraukiamas nusidėjimu. Žodžiu, norint tikrai pažint Dievo valią reikalingas vidinis, dvasinis gyvenimas.
Be to, dvasiniame gyvenime yra dvasinio palydėjimo praktika, kai tikintysis turi savo dvasios tėvą ir su juo kartu stengiasi atpažinti Dievo valią.
Taip pat svarbus dalykas yra klusnumas. Tai yra visos krikščionių Benruomenės praktika būnant klusniems tikėjime savo Ganytojams. Tai ypač praktikuojama vienuolynuose, kuomet Dievo valia pasireiškia per vyresniuosius. Mes, kunigai, paklūstam savo vyskupui. Žinoma, neįpareigotas esi paklusti, jei reiktų elgtis prieš savo sąžinę.
...Jaučiu, kaip daugeliui skaitytojų čia kyla prieštaravimo jausmas :)