Kunigų moralės normos tokios pačios, kaip visų žmonių: laikytis to, kas nustatyta bendraisiais žmogiškais ir specialiais įsakymais pagal luomą, darbą ir taip toliau. Jausmų neįmanoma uždrausti, tačiau ne visada galima juos palaikyti ir siekti realizacijos. Tiek kunigas, tiek pasaulietis, jei ištinka meilė žmogui, su kuriuo nėra teisės gyventi, turi tiesiog tą jausmą iškentėti, slopinti.
Kunigai gali rašyti eiles ir apie meilę, jas publikuoti, tačiau yra atsakingi, kad nieko nepapiktintų, t.y. kad jų skelbiami dalykai niekam nesukeltų blogų minčių, abejonių tikėjimu, dvasinio luomo šventumu ir taip toliau. Jei kunigas ką nors netinkamo publikuotų, jo Ordinaras (vyskupas) gali tą palaikyti nusižengimu ir atitinkamai reaguoti.